Erkės prabudo! Babeziozės požymiai ir profilaktika
Babeziozė – tai pirmuonių Babesia sukeliama liga. Babezioze serga šunys, arkliai, galvijai. Šunims šią ligą sukelia Babesia canis ir Babesia gibsoni. Į šuns organizmą pirmuonį perduoda ganyklinės erkės – Dermacentor pictus, Dermacentor marginatus, taip pat Ixodes genties erkės. Patekę į organizmą, pirmuonys apsistoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, juose dauginasi. Besidaugindami pirmuonys eritrocitus suardo. Laiku nepastebėjus pirmųjų babeziozės simptomų, šių erkių sukeliama liga šuniui gali tapti mirtina.
BABEZIOZĖS POŽYMIAI
- Iš pradžių šuns gleivinė parausta, po kelių dienų dar šviesėja (irstant eritrocitams vystosi anemija), vėliau gali darytis melsvos ar gelsvos spalvos.
- Antrą⎯trečią dieną po pirmųjų ligos požymių pasikeičia šlapimo spalva – irstant eritrocitams iš jų į kraują patekęs hemoglobinas pašalinamas su šlapimu, todėl šlapimo spalva pasikeičia nuo oranžinės iki tamsiai rudos. Dalis hemoglobino suskaidoma į bilirubiną, o šis nudažo gleivines geltonai. Eritrocitų irimo produktai paveikia kepenų ir inkstų veiklą, nuodija organizmą iš vidaus.
- Šuo pasidaro vangus, karščiuoja, praranda apetitą, sunkiau kvėpuoja.
- Neretai nusilpsta užpakalinės galūnės, šuo svirduliuoja, sunkiai atsikelia. Kadangi visiems organams deguonį pristato būtent eritrocituose esantis hemoglobinas, esant jo trūkumui, organizmas iš lėto dūsta. Šunims, kurie turi širdies nepakankamumą ar serga inkstų, kepenų ligomis, paprastai liga vystosi gerokai greičiau nei suaugusiems sveikiems gyvūnams. Babezioze sergantys šunys (jeigu tai ne ūmi ar žaibinė forma) paprastai būna sulysę, vangūs, neturi apetito, svirduliuoja, dehidratavę (sumažėjęs organizmo skysčių kiekis), blyškiomis ar gelsvomis gleivinėmis. Negydoma liga gali tęstis ir kelias savaites, bet galutinė ligos baigtis ta pati – dauguma susirgusiųjų nugaišta. Persirgęs gyvūnas įgyja nepatvarų imunitetą, gali vėl užsikrėsti šia liga arba liga gali recidyvuoti (atsinaujinti) stresą patyrusiam, prastai šeriamam ar pervargusiam šuniui, nors ir pakartotinai nepatenka užkratas.
Liga diagnozuojama iš klinikinių požymių ir atlikus kraujo tyrimą.
KAIP VYSTOSI ŠI LIGA?
Užkrėstos erkės seilių liaukose yra gausu Babesia pirmuonių. Įsisiurbus tokiai erkei, parazitai patenka į gyvūno kraują, infekuoja eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), ten bręsta, dauginasi ir juos ardo. Kai neinfekuota erkė įsisiurbia sergančiam gyvūnui, iš kraujo į jos organizmą patenka Babesia. Suaugusi erkė gali padėti iki 3 000 kiaušinių, infekuotų babezioze, taigi taip ši liga sparčiai plinta. Inkubacinis periodas, t. y. laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo, trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus gyvūno organizme vyksta stipri eritrocitų hemolizė (irimas), o ši sukelia babeziozei būdingus simptomus
KOKIE BŪNA KLINIKINIAI SIMPTOMAI?
Klinikiniai šunų babeziozės simptomai gali pasireikšti labai įvairiai. Ligos eiga gali būti žaibinė, ūmi arba lėtinė. Tai priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių (patekusių pirmuonių kiekio, gyvūno amžiaus, atsparumo, gretutinių ligų ir pan.). Dažniausiai šunims pasitaiko ūmi forma, kuriai būdingas karščiavimas, silpnumas, apatija, gyvūnas blogai ėda arba visai neėda, gleivinės tampa blyškios arba gelsvos, šlapimas būna rausvai rudas (arbatos spalvos), kartais šunys vemia arba viduriuoja. Negydomų gyvūnų būklė sparčiai blogėja ir jie dažniausiai neišgyvena.
KAIP DIAGNOZUOJAMA BABEZIOZĖ?
Pagal būdingus simptomus ir kraujo tyrimą. Gali būti daromas bendras ir biocheminis kraujo, taip pat šlapimo tyrimas gyvūno organizmo būklei nustatyti. Diagnozei patvirtinti mikroskopuojamas nudažytas kraujo tepinėlis, kuriame eritrocituose matomi Babesia pirmuonys. Tai padeda veterinarijos gydytojui atskirti ligą nuo kitos kilmės mažakraujystės, apsinuodijimų ar leptospirozės.
KAIP GYDOMA BABEZIOZĖ IR KOKIA JOS PROFILAKTIKA?
Pradėjus gydyti iš karto, prognozė gera, todėl svarbu pastebėjus bent vieną iš simptomų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Gydymui naudojami specialūs preparatai, veikiantys pirmuonis. Dažniausiai pakanka jų suleisti vieną ar du kartus. Taip pat taikoma simptominė terapija, t. y. skysčių infuzijos (lašelinės), vitaminai, kraujodarą skatinantys vaistai; kartais tenka perpilti kraują. Profilaktikai labai svarbu vartoti vaistus nuo erkių pernešamų ligų.
Autorius: vet. gydytojas Paulius Morkūnas
